Panevėžio fotografų draugija
Panevėžio fotografų draugija
Panevėžio fotografų draugija
Panevėžio fotografų draugija
Panevėžio fotografų draugija
Panevėžio fotografų draugija
Panevėžio fotografų draugija
Panevėžio fotografų draugija
Panevėžio fotografų draugija
Panevėžio fotografų draugija
Panevėžio fotografų draugija
Panevėžio fotografų draugija

Paroda „Aktorių portretai“ 

 

 

2016 m. kovo 8 d. atidaryta Panevėžio fotografų draugijos paroda „Aktorių portretai“. Tai bendras Panevėžio fotografų draugijos, Panevėžio fotografijos galerijos ir Juozo Miltinio dramos teatro projektas, skirtas artėjančiai Tarptautinei teatro dienai.

Amerikiečių fotografas Ansel Adams yra pasakęs: — „kiekvienoje nuotraukoje yra du žmonės: fotografas ir žiūrovas“. Taip yra ne tik su fotografija — su bet kuria meninės išraiškos forma, kur kūrybos procese lygiomis dalimis dalyvauja abu — kūrėjas ir jo kūrinio vartotojas. Tačiau kalbant apie teatro aktorių fotografijas, pagrįstai kyla klausimas — ar tikrai būtent tokiose fotografijose dalyvauja tik du? Ir ne vien todėl, kad tai portretai, pasakojantys apie trečiąjį — portretuojamąjį. Aktorius visada yra daugiau, nei portreto herojus. Tai be galo plastiška asmenybė, kurią matydami visada suvokiame matą daugiau, nei konkretaus asmens išvaizdos savybes ar emocijų išraišką. Profesijos specifika lemia šių žmonių gebėjimą transformuotis, persikūnijant iš vienos būsenos į kitą, iš vieno tipažo į kitą, kad ir visai priešingą ar, kas nė kiek ne lengviau, į tik šiek tiek kitokį.

Akistatoje su aktorių fotografijomis negali būti tikras, ką konkrečiai stebį — realų asmenį, ar jo sukurtą personažą, ar vieną ir kitą viename. Greičiausiai, kad būtent pastarąjį būvį, nes, nepaisant įvairiausių galimų prielaidų, niekas nepraeina be pėdsakų, tad ką jau bekalbėti apie tai, kad be kokių nors pėdsakų praeitų sukurtų vaidmenų išgyvenimai. O kur dar fotografo indėlis! Ir koks jis?

1999 ir 2005 m. į pasaulį išėjo du puikūs Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų albumai: „Lietuvos teatralai. 33 portretai“ ir „Veidrodžio pusė“, kurie visa savo apimtimi ar bent iš dalies pasakoja apie Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą bei čia dirbusius ar tebedirbančius aktorius. Įspūdingų portretų yra sukūrę panevėžiečiai Stasys Povilaitis, Saulius Saladūnas, Stanislovas Bagdonavičius, Evaldas Ivanauskas, Valentinas Pečininas, kiti. Nuotraukos buvo eksponuotos ne kartą įvairiausio formato parodose, publikuotos leidiniuose. Tačiau tai jokiais būdais neišsemia temos. Jokiu būdu negalima teigti, kad 2016 m. projektas tarsi nevykęs plagiatas kartoja pirmtakų kūrybą. Tikrai ne! Ir ne tik todėl, kad neįmanoma vienąkart ir visiems laikams užbaigti portreto žanro raidą, besitęsiančią kelis tūkstančius metų.

Kita vertus, pats teatras nuolat keičiasi: keičiasi ne tik kolektyvo sudėtis — vienus aktorius keičia kiti. Ir nebūtinai, kad toks, pavyzdžiui, vadovų pasirinkimas. Vos tik  prieš keletą dienų netekome, o dar šios parodos atidarymo dieną į Amžinybę palydėjome ilgametį Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktorių Romualdą Urvinį... Kita vertus, pasikeičia ir tie, kurie lieka. Jų patyrime kaskart atsiranda vis naujų bendro mūsų gyvenimo įspaudų, tad SUSPĖTI įamžinti mums visiems svarbius žmones — misija ne vien fotografams, bet kartu mums visiems, bent kartkartėm apmąstantiems atsakomybę už dar tik ateisiantiems paliekamą kultūrą, laimėjimus ir dar daugybę įvairiausių dalykų, iš kurių pamažėl susilipdo mūsų tapatybė ir orumas.

Projekto „Aktorių portretai“ sumanytojas — Panevėžio J. Miltinio teatro vadovas, režisierius Linas Marijus Zaikauskas, o įgyvendintas jis buvo bendram labui suvienijus teatro, fotografijos galerijos ir fotografų draugijos pastangas. Taip jau susiklostė aplinkybės, kad aibės įvairiausių priežasčių lėmė, jog fotografuoti ir surengti šią parodą buvo pasiūlyta ne Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariams, o labai aktyviai besireiškiančiai Panevėžio fotografų draugijai. Vertinant situaciją iš šalies — tai didžiulis, tiesiog avantiūrai prilygstantis iššūkis, nes nuo projekto paskelbimo dienos iki parodos tepraėjo vos trys savaitės.

Iš kiek daugiau nei 50 draugijos narių į projektą įsijungė 18 ir atrankai pateikė apie 670 darbų, kuriuose užfiksavo 39 aktorius ir keletą kitų teatro darbuotojų. Parodai atrinkta 70 nuotraukų, sukurtų 16 autorių.

Tad kokį aktorių portretą kuria fotografai?

Turint mintyje, kad iš esmės visos fotosesijos vyko teatro patalpose, aktoriams besirengiant spektaklio vaidinimams ar repeticijoms, nemažai darbų, kuriuose įtampa tiesiog tvyrote tvyro. Vienur tai tiesiog veido išraiškos: aktorės Toma Razmislevičiūtė-Juodė, Inga Talušytė, aktoriai Vytautas Kupšys, Laimutis Sėdžius, Dovydas Laukys (visų jų autorius Tadas Povilonis), Arnoldas Augustaitis (aut. Aivaras Troščenka), kitur sugautos akimirkos, kuomet tik šviesa ir kūno linijų ritmas (aktorius Albinas Kėleris, aut. Aivaras Troščenka) sukuria be galo ekspresyvų, helenizmo epochos skulptūrų dramatizmą primenantį emocinį krūvį, vedantį link kur kas platesnės portreto sampratos, kuomet peržengiama akimirkos riba ir siekiama prabilti apie tvaresnį santykį tiek su pačiu aktoriumi, tiek ir su jo profesija, imant bendrai.

Prie tokių, plačiau siekiančių portretų, norėtųsi taip pat paminėti veidrodžio kamputyje kukliai įrėmintos aktorės Akvilės Vitkūnaitės (aut. Danutė Augustinienė), minkštasuolyje išsitiesusio ir nežinia, ar besiilsinčio, ar giliai apmąstomo vaidmens transe nugrimzdusio aktoriaus Rolando Normanto (aut. Eglė Zubienė), ar aktoriaus Andriaus Povilausko brūkštelėjimą sau per plaukus, kuris akimirkoje tiesiogiai primeną amžinąjį „vardan Dievo Tėvo...“ (aut. Irma Urbaitė), arba to paties aktoriaus basų kojų (aut. Diena Labeckienė) daugiakalbę tylą. Tai darbai, mano subjektyviu manymu, subtiliai ir įtaigiai atveriantys sudėtingą, transformacijų, persikūnijimų ir tam tikro anonimiškumo prisodrintą scenos žmogaus pasaulį.

Parodoje yra ir daugiau įsimenančių portretų. Pavyzdžiui, Orlandas Butkus, kai kuriuose savo darbuose taikydamas dvigubą ekspoziciją, pasirinktus aktorius labai taikliai ir simboliškai įkurdina savotiškoje teatro virtualybėje, kur patys aktoriai atsiduria savo vaidmenų fone, taip, tarsi kokiame sapne susiliedami į vientisą vaidintojų ir stebėtojų vaizdinį.

Dar viena kūrinių grupė — tai grimerinės portretai. Juose susipina ir vaidyba, ir pasirengimas ir noras išvengti įžūliai į akis lendančių fotografų. Tačiau kaip ekspresyviai atrodo aktorė Inga Talušytė (aut. Remigijus Grubinskas), grimuojamas aktorius Vidmantas Fijalkauskas (aut. Tadas Povilonis), arba iškart dviejuose veidrodžiuose atsispindinti aktorė Eleonora Koriznaitė (aut. Sonata Žilytė), arba dvigubas, šalia nutapytojo, pagautas aktorės Dalios Melėnaitės portretas (aut. Eglė Zubienė).

Gal būt kai kam kils klausimų, kodėl parodoje nėra vieno ar kito Panevėžio visuomenei gerai žinomo aktoriaus, kodėl nepasistengta parodyti be kokių nors išimčių visus teatro aktorius, arba kodėl nepakviesti visi Panevėžio fotomenininkai ir t. t. Atsakymas paprastas: parodoje kiekvienas matome, anaiptol, ne tai, kas mums yra rodoma, o tai, ką esame pasirengę matyti, tad, jei primygtinai stengsimės ieškoti savo matymų, gali kai ko ir pritrūkti. Na, o jei kartais pasileisime į pažintį su čia pristatomais teatro aktoriais, pabūsim atviri toms mintims ir emocijoms, kurias savo darbuose pasistengė atskleisti parodos autoriai, greičiausiai rasime ir netikėtų, ir jautriai aktorius atskleidžiančių portretų.

Ir dar. Laikmetyje, kuomet nebeapčiuopiamai išsitrynė suvokimo ribos tarp selfio ir autoportreto, tarp kad ir gero  kadro su kokiu nors konkrečiu asmeniu ir to asmens portreto, tarp subjektyvaus asmeninio pasirinkimo ir objektyviais kriterijais besiremiančios meninės kūrybos, kada viso šito pažinimui tiesiog nebėra nei laiko, nei menkiausio noro, bandymas kurti menininkų portretus, nei pernelyg stengiantis kaip nors dirbtinai sulaužyti žanro tradicijas, nei, juo labiau, kartoti tuos sprendimus, kurie jau matyti, tikrai nėra paprastas. Bet kūryba tuo ir įdomi: kiekviename kūrinyje yra du žmonės — autorius ir žiūrovas, ir abu jie turi išlikti nuoširdūs, atviri ir sąžiningi, idant bendrose jų pastangose gimtų kūrinio išgyvenimo virpesys.

Malonių Jums akimirkų su Juozo Miltinio aktorių portretais!

 Sigitas Laurinavičius

Panevėžys, 2016-03-08

 

Parodos darbai: spausti čia

 

Pasidalinkite!

FacebookMySpaceTwitterGoogle BookmarksPinterest